- suokalbis
- súokalbis sm. (1) Š, NdŽ, KŽ; L 1. susitarimas: Paprastai būdavo tariamasi arba padaromas koks suokalbis iškirsti kam nors kokį pokštą I.Simon. 2. Rtr, Š sąmokslas: Lietuvos bajorai sudarė suokalbį prieš Žygimantą rš. Esate įtariami suokalbiu prieš naująjį režimą T.Tilv.
Dictionary of the Lithuanian Language.